Dalyko pavadinimas
|
Dėstytojai
|
Aprašymas
|
Organinės optoelektronikos prietaisai
|
Prof. habil. dr.
S. Juršėnas
|
Organinės elektronikos prietaisai vis plačiau veržiasi į įprastų puslaidininkių rinkas. Naujas kursas nušvies naujausius organinės optoelektronikos prietaisus, jų veikimo principus, struktūras, jų taikymus ir rinkas. Kurse bus dėstoma apie organinius šviesą emituojančius diodus ir displėjus, organinius saulės elementus, organinius tranzistorius ir plastikinę elektronika, organinius jutiklius, vienmolekulinę elektroniką.
|
Organinių medžiagų chemija ir fizika
|
Doc. Dr. P. Adomėnas,
Habil. dr.
V. Gulbinas
|
Organinės medžiagos. Jungčių tipai. Konjuguotos sistemos. Aromatiniai ir heterocikliniai junginiai, naujų struktūrų gavimo principai. Medžiagų grynumas, jo nustatymo metodai, gryninimo metodai, jų galimybės. Reakcijų selektyvumas. Funkcinių grupių ir medžiagų poliškumas, tarpmolekulinės sąveikos. Molekulių asociacija, ją sąlygojantys veiksniai. Padidinto tvarkingumo sistemos monomolekulinės plėvelės, skystieji kristalai.
Molekulių sąveikos su šviesa principai. Analizuojami šviesos sukelti dinaminiai vyksmai molekulėse ir molekulinėse sistemose. Aptariamos molekulių sužadintosios būsenos reakcijos, sužadinimo ir krūvio pernašos reiškiniai. Analizuojami eksitoniniai reiškiniai molekuliniuose agregatuose, kristaluose ir polimeruose.
|
Ultraspartūs puslaidininkiniai prietaisai
|
Prof. habil. dr. A. Krotkus
|
Bus nagrinėjami šiuolaikiniai ultraspartūs puslaidininkiniai komponentai: tranzistoriai, lazeriniai diodai, fotodetektoriai ir kt., jų ribiniai parametrai ir svarbiausios taikymų sritys.
|
Nanotechnologija ir optoelektronika
|
Prof. habil. dr. E. Kuokštis
|
Kurse analizuojamos nanometrų dydžio kvantinių darinių, tokių kaip kvantinės duobės, gijos, taškai, supergardelės, fotoniniai kristalai išskirtinės savybės, reikšmingos dabartinei bei ateities optoelektronikai. Supažindinama su moderniais optoelektronikos prietaisais, konstruojamais puslaidininkinių nanodarinių pagrindu.
|
Medžiagos ultravioletinei fotonikai
|
Prof. habil. dr. E. Kuokštis
Prof. habil. dr. G. Tamulaitis
|
Kurse supažindinama su pagrindinėmis naujų plačiatarpių puslaidininkių išskirtinėmis savybėmis, kurias galima pritaikyti moderniuose optoelektronikos prietaisuose, naudojamuose naujos kartos efektyviuose šviesos šaltiniuose, mobiliose ryšio priemonėse, lokacijoje ir kt. Pagrindinis dėmesys skiriamas GaN, kitiems nitridų kietiesiems tirpalams, SiC.
|
UV optoelektroniniai prietaisai
|
Prof. habil. dr. G. Tamulaitis
|
Apžvelgiamos optoelektroninių prietaisų ultravioletinėje spektro dalyje pritaikymo sritys, jų vystymosi perspektyvos ir problemos. Analizuojami kietakūnių UV šaltinių ir jutiklių veikimo principai, jų funkciniai, konstrukciniai ir technologiniai ypatumai. Supažindinama su plačiatarpių medžiagų optinių savybių ypatumais, gamybos ir darinių formavimo technologijomis. Apžvelgiamos juostų inžinerijos, struktūrinių defektų eliminavimo ir saviorganizuoto augimo panaudojimo galimybės.
|
Plačiatarpių puslaidininkių optinės, elektrinės ir struktūrinės savybės bei jų charakterizavimas
|
Prof. habil. dr. K. Jarašiūnas
|
Šiuolaikinių puslaidininkinių sandūrų, skirtų optoelektronikai, charakterizavimas netiesiniais optiniais-holografiniais metodais, tame tarpe panaudojant pikosekundinio keturbangio maišymo spektroskopija. Kurse bus pateikiamos metodų schemos svarbių medžiagos parametrų nustatymui, optinių neteisiškumų mechanizmai bei algoritmai, skirti diagnozuoti sparčius fotoelektrinius vyksmus GaN, InGaN, InN ,SiC junginiuose,. Bus aptariamos metodikų modifikacijos, eksperimento įranga, skaitmeninio modeliavimo būdai ir rezultatai. Kursui bus panaudotos inovacijos, sukurtos VU MTMI/PFK dėka Europos bendrijos nei NATO remiamų mokslinių projektų.
|
Biofotonika
|
Habil. dr. Ž. Lukšienė
|
Saulės energijos ir biologinių sistemų sąveikos principai. Gyvų sistemų fotojutikliai. Pagrindiniai šviesos energijos transformacijos principai biosistemose. Pirminiai fotofizikiniai ir fotocheminiai vyksmai, šviesos kvantų indukuotos fotocheminės reakcijos, jų tipai ir analizė. Šviesos energijos transformacija į makroenergetinių jungčių energiją (fotosintezė), judėjimo energiją (fotojudra), cheminių reakcijų iniciaciją (fotosensibilizacija), makromolekulinių kompleksų cheminių jungčių modifikaciją (fotodestrukcija), fotoreceptorinę aplinkos analizę (rega). Jų veikimo mechanizmai.
|